2. Nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija (EMDR)
Tai terapija, pirmiausia naudojama gydyti asmenims, turintiems su trauma susijusių sunkumų ar sutrikimų, tokių kaip potrauminio streso sutrikimas (PTSD). Nors EMDR dažniausiai siejamas su PTSD gydymu, jis taip pat buvo naudojamas sprendžiant daugybę kitų psichinės sveikatos problemų, įskaitant nerimo sutrikimus, depresiją, fobijas, sielvartą, seksualines disfunkcijas ir kt. Be to, kai kurie specialistai praneša, kad sėkmingai naudojo EMDR asmeniniam augimui ir našumui didinti.
EMDR tikslas – padėti asmenims adaptyviau apdoroti trauminius išgyvenimus, kad jie galėtų integruoti šiuos išgyvenimus į bendrą atminties tinklą nepatirdami sekinančio streso ar neigiamų simptomų.
EMDR pagrindinis dėmesys skiriamas prisiminimams / prisiminimams apie trauminius išgyvenimus, kurie prisidėjo prie kliento patologijos arba patiriamos kančios išsivystymo. Trauminiai prisiminimai gydomi terapiniu būdu.
EMDR esmė yra kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulio stimuliacija, tuo pačiu metu sutelkiant dėmesį į trauminį vaizdą, neigiamus įsitikinimus, trikdančias emocijas, fizinius pojūčius ir bilateralinę stimuliaciją (vyksta dvigubas fokusavimas).
EMDR terapija gali būti naudojama kaip atskiras gydymas arba integruota su kitais gydymo būdais, atsižvelgiant į asmens poreikius ir pageidavimus.
Svarbu pažymėti, kad nors EMDR terapija davė daug žadančių rezultatų daugeliui žmonių, ji gali tikti ne visiems ir, žinoma, reikėtų kreiptis tik į apmokytus specialistus.
EMDR seanso metu paprastai visiškai arba beveik visiškai nėra terapeuto indėlio (priešingai nei kitų rūšių psichoterapijoje); taip išvengiama trukdžių kliento apdorojimui bilateralinės stimuliacijos metu. Klientas, be terapeuto įsikišimo, geba spontaniškai nustatyti ryšį tarp atminties tinkle saugomos informacijos ir prisiminimų.
EMDR seanso metu terapeutas veda klientą per slegiančius prisiminimus, tuo pat metu nukreipdamas jo dėmesį į išorinius dirgiklius atliekant bilateralinę stimuliaciją - klientas akimis seka terapeuto atitinkamai judinamą pirštą, terapeutas rankomis tapšnoja abi kliento rankas ar kojas, naudojant klausos tonus ar kitas galimas modifikacijas. Teigiama, kad ši bilateralinė stimuliacija padeda smegenims iš naujo apdoroti trauminius prisiminimus tokiu būdu, kuris sumažina jų emocinį intensyvumą.
EMDR terapiją sudaro 8 etapai, kurie apima istorijos (anamnezės) surinkimą, pa(si)ruošimą, įvertinimą, nujautrinimą, pozityvaus įsitikinimo įrašymą, kūno peržiūrą, pabaigimą ir pakartotinį vertinimą. Kiekviena fazė turi konkrečius tikslus ir metodus, kuriais siekiama padėti klientui apdoroti trauminius prisiminimus ir sukurti įveikos mechanizmus.
EMDR trauminių prisiminimų apdorojimas dažnai sukelia susijusių reakcijų susilpnėjimą ir kognityvinius pokyčius: klientas pagaliau gali turėti tolimą trauminės atminties perspektyvą, modifikuoti savo kognityvinius įsitikinimus ir įtraukti adekvačias emocijas, susijusias su pradiniu tiksliniu įvykiu, taip pat išspręsti trikdančius fizinius pojūčius.
Neišspręstos traumos ir netektys (pasikartojantys sunkūs ir asmeniškai ryškūs emociniai vaikystės išgyvenimai) gali slopinti įprastą atminties apdorojimą ir taip sutrikdyti kodavimo ir saugojimo atmintyje mechanizmus.
Patyrus trauminį įvykį, tiesioginės biocheminės reakcijos į traumą (adrenalinas, kortizolis ir kt.) blokuoja įgimtą smegenų informacijos apdorojimo sistemą ir palieka trauminę informaciją izoliuotą neurobiologiniame sąstingyje. Traumuojanti informacija yra įstrigusi neuroniniame tinkle su tokiomis pačiomis emocijomis, įsitikinimais ir fiziniais pojūčiais, kurie buvo sukelti sutraumavusio įvykio metu.
Pagrindinis principas, kuriuo grindžiamas EMDR, yra įgimta žmogaus sistema, fiziologiškai orientuota apdoroti informaciją, siekiant išgydyti save. Ši sistema yra fiziologiškai orientuota į sveikatą. EMDR įgalina adaptyvų prisitaikymą siekiant psichologinės gerovės.
Atsižvelgiant į šią perspektyvą, patologija atsiranda, kai ši sistema yra užblokuota, o trauminis įvykis lieka izoliuotas nuo likusio neuroninio tinklo ir nėra integruotas į įgimtą savigydos sistemą.
Atsiminimo rekonstrukcija yra neurobiologinis procesas, kuris gali būti terapinio EMDR poveikio rezultatas.
Po darbo su EMDR, klientai prisimena įvykį ar patirtį, tačiau suvokia tai kaip savo praeities dalį. Turinys visiškai integruotas į suaugusiojo perspektyvą. Tiesą sakant, apdorojimo metu klientai palaipsniui keičiasi pažinimo ir emocijų srityse, kol pasiekia brandesnę ir konstruktyvesnę perspektyvą.
Kas įvyksta: dėl terapinės aplinkos klientas gali pakartotinai patirti traumą saugiomis sąlygomis; atsiminimo nujautrinimas; kognityvinės perspektyvos pasikeitimas; naratyvas; įvykio sugrąžinimas į praeitį; asimiliacijos ir integracijos išgyvenimas.